Gražiausi ir seniausi Čekijos astronominiai laikrodžiai

Vienas iš Prahos senosios rotušės astronominio laikrodžio autorių 1410 m. buvo laikrodininkas Mikalojus iš Kadano. Aplink laikrodį įtaisytos keturios medinės figūrėlės. Kairėje Tuštybė linkteli, o Šykštuolis rankoje laiko dumples ir grasina lazda. Abi figūrėlės buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metu ir pakeistos XX a. antrosios pusės kopijomis. Giltinė apsuka smėlio laikrodį matuojantį žmogaus gyvenimo laiką. Turko figūra, pavaizduota su liutnia, simbolizuoja geismą ir aistrą. Kiekvieną dieną prieš rotušę susirenka minios turistų, kurie su nekantrumu laukia nepaprasto spektaklio pradžios.

 „Orloj“ laikrodžiai puošia rotušes daugelyje Čekijos miestų

Garsaus laikrodininko garbei Kadano miestas prieš kelerius metus pastatė metalinę senamiesčio „Orlojo“ kopiją. Ją rasime Maxipsa Fíka krantinėje po pilimi ir, nors ji yra didesnė už originalą, ji nejuda - bent jau jai nereikės taisymų...

Astronominį laikrodį taip pat rasite Olomouce ant rotušės šiaurinės sienos. Laikrodis dekoruotas darbininkų, chemikų ir proletarų figūrėlėmis ir jame vaizduojama istorinio folkloro renginio „Karalių važiavimas“ scena. XX a. pradžioje sukurti astronominiai laikrodžiai Litomyšle ar Prostějove atrodo šiek tiek kuklesni. Gražų ir palyginti naują astronominį laikrodį galima pamatyti kaimuose: Hojsova Stráž (Šumavoje) ar Kryštofovo Údolí (netoli Libereco), kur laikrodis buvo sukurtas iš senos transformatorių stoties. Kiti įdomūs laikrodžiai tai: pasakiškas astronominis laikrodis Lėlių teatre Ostravoje, Vaikų „Orloj“ Poděbrady mieste bei alaus „Orloj“ Apynių ir alaus šventykloje Žatec mieste.

Naujasis miestas Prahoje, Paduja ir trūkstantis ženklas

Prahos senosios rotušės bokšto pietinėje pusėje esantis astronominis laikrodis pirmą kartą buvo paminėtas XV a. pradžioje. Senesnį laikrodį sukūrė Giovanni de Dondi 1348–1364 m. Padujoje. Šiandien jo nebera, tačiau jo kopiją galima pamatyti „Torre dell’Orologio“ bokšte, prie šv. Klimento bažnyčios. Panašus laikrodis puošė Prahos Naujosios miesto rotušės pietinę sieną iki XVIII a. pabaigos. Nors jam trūko tokių puošnių ornamentų, kaip ant Senojo miesto rotušės laikrodžio, tačiau pagal išsaugotas iliustracijas jis rodė mėnulio fazes, saulės padėtį ir zodiako ženklus. Būtent dėka zodiako ženklų jis priminė astronominį laikrodį Padujoje: ant abiejų laikrodžių buvo tik vienuolika ženklų. Keletas teorijų bando paaiškinti šią klaidą: galbūt menininkas negavo tinkamo atlygio už savo darbą ar tiesiog netinkamai suprojektavo laikrodį ir jame pritrūko vietos dvyliktajam zodiako ženklui. Kas žino?

Kur vietoj apaštalų yra kunigaikščių figūrėlės?

Paprastesnių ir sudėtingesnių astronominių laikrodžių galima rasti daugelyje Europos miestų: Danijos Kopenhagoje, Švedijos Lunde, Šveicarijos Berne, Slovakijos Senojoje Bystricoje ir keliuose Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos miestuose. Tačiau nė vienas iš laikrodžių nesiūlo tokio nuostabaus spektaklio kaip Prahos „Orloj“. Šiek tiek panašus į Prahos laikrodį atrodo gal tik Niurnbergo laikrodis, vadinamas „Männleinlaufen“. Jis pastatytas ant Mergelės Marijos (Frauenkirche) bažnyčios, Hauptmarkt aikštėje. Spalvingu spektakliu galima mėgautis kartą per dieną vidurdienį. Tačiau skirtingai nei Prahos laikrodis, Niurnberge esantis laikrodis, deja, yra aukštai ant bokšto. Bažnyčią 1355 m. įkūrė Romos imperatorius ir Čekijos karalius Karolis IV. Iš pradžių čia turėjo būti laikomos imperatoriškosios regalijos. Laikrodis datuojamas tik XVI a. pradžia ir primena Karolio IV aukso bulę, pagal kurią kiekvienas naujai išrinktas Romos imperatorius turėjo sušaukti Šventosios Romos imperijos Seimą Niurnberge. Laikrodžio spektaklį pradėda trimitininkai, paskui pasirodo septyni kunigaikščiai, tris kartus apeinantys imperatorių sėdintį soste viduryje.