.jpg?width=1199&height=800&ext=.jpg&quality=35)
Čekijos Respublikos aplinkos ministerija nusprendė sukurti Krživoklato nacionalinį parką (Křivoklátsko), kuris užims 16% dabartinio kraštovaizdžio parko, pasižyminčio nepaprasta gamtos įvairove, ploto. Naujasis nacionalinis parkas saugos miškų kompleksus, uolas, stepes, slėnius ir Berounkos upės kanjoną, kuriame auga dešimtys nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių. Krživoklato regionas yra apie 45 kilometrus į vakarus nuo Prahos.
Nacionalinis parkas užims 102 kvadratinių kilometrų plotą – floros ir faunos požiūriu vertingiausią dabartinio kraštovaizdžio parko dalį. Čia randama daugiau nei 1800 augalų rūšių, 84 medžių rūšys ir 155 paukščių rūšys. Iš retųjų rūšių paminėtini gyvūnai yra juodasis gandras, dėmėtoji salamandra ar rudasis peslys. Ekologai ypač vertina vietinius itin įvairius miškų kompleksus, nusidriekiantys 200–600 metrų virš jūros lygio aukštyje.
Krživoklato nacionalinis parkas taps penktuoju nacionaliniu parku Čekijoje. Šiuo metu šalyje yra keturi nacionaliniai parkai: Šumavos nacionalinis parkas, Padijės (Podyjí) nacionalinis parkas, Čekijos Šveicarijos nacionalinis parkas ir Krkonošės nacionalinis parkas. Kartu jie užima 1,5 % Čekijos ploto.
Regiono architektūrinis simbolis yra Krživoklato pilis, viena seniausių ir žinomiausių Čekijos tvirtovių. Ji buvo pastatyta prieš 1110 m., tačiau didžiausią reikšmę įgijo valdant karaliui Otakarui II. Jis čia įkūrė reprezentacinę Čekijos valdovų būstinę, paslėptą tarp tankių miškų. Pilis taip pat buvo naudojama kaip bado kalėjimas – vieta, kur buvo laikomi kaliniai nubausti mirtimi iš bado.
Krživoklato nacionalinis parkas taps penktuoju nacionaliniu parku Čekijoje. Šiuo metu šalyje yra keturi nacionaliniai parkai: Šumavos nacionalinis parkas, Padijės (Podyjí) nacionalinis parkas, Čekijos Šveicarijos nacionalinis parkas ir Krkonošės nacionalinis parkas. Kartu jie užima 1,5 % Čekijos ploto.
Regiono architektūrinis simbolis yra Krživoklato pilis, viena seniausių ir žinomiausių Čekijos tvirtovių. Ji buvo pastatyta prieš 1110 m., tačiau didžiausią reikšmę įgijo valdant karaliui Otakarui II. Jis čia įkūrė reprezentacinę Čekijos valdovų būstinę, paslėptą tarp tankių miškų. Pilis taip pat buvo naudojama kaip bado kalėjimas – vieta, kur buvo laikomi kaliniai nubausti mirtimi iš bado.