Keisčiausios bažnyčios Čekijoje

Keisčiausios bažnyčios Čekijoje

Keisčiausios bažnyčios Čekijoje
4 Čekijos bažnyčios, kurių nuostabi istorija sužavės ne tik religinių paminklų mylėtojus

Lukova – vaiduoklių bažnyčia (Pilzeno kraštas)

Baltais drabužiais apsirengusios figūros nejudėdamos sėdi mediniuose suoluose. Jos meldžiasi nuleidusios galvas. Bažnyčioje visiškai tylu, niekas nejuda, niekas nekvėpuoja. Šios keistos figūros iš tikrųjų yra skulptūros, primenančios Sudetų vokiečius, kurie kadaise gyveno netoli bažnyčios.
 
Švento Jurgio bažnyčia ilgus šimtmečius stūkso ant kalvos virš Lukovos kaimo (apie 45 km nuo Pilzeno). Seniausia pastato dalis - presbiterija ir zakristija - pastatyta XIV amžiuje. Bažnyčia buvo iš dalies sugriauta per husitų karus, o XVI a. atstatyta. 1854-1858 m. ji buvo perstatyta neoromaniniu ir gotikiniu stiliumi.
 
Bažnyčios būklė vis blogėjo, tačiau 2012 m. studento Jokūbo Hadravos dėka ji tapo garsi. Hadrava sukūrė 32 nepaprastas gipsines skulptūras, vaizduojančias Lukovos kaime kadaise gyvenusius vokiečius. Kai kurios skulptūros yra padengtos fosforu, todėl vakare jos švyti ir sukuria šiurpų įspūdį.

Karvina – pasvirusi bažnyčia (Moravijos-Silezijos kraštas)

Netoli Karvinos miestelio stovi pats žinomiausias pakrypęs pastatas Čekijoje – barokinė Šv. Petro Alkantariečio bažnyčia. Jos nuokrypio laipsnis net didesnis nei garsiojo Pizos bokšto Italijoje. Turistai čia apsilanko norėdami patirti keistą pojūtį, stovint ant plokščios žemės ir šalia sienų, kurios, atrodo, tuoj apvirs. Įdomi ir bažnyčios istorija.
 
Karvina kadaise buvo gražus ir turtingas miestelis su elegantiškais namais, pilimi, kalnakasių gyvenvietėmis, alaus darykla, mokyklomis ir, be Šv. Petro Alkantariečio, taip pat kita, naujesne bažnyčia. Miesto svarba daugiausia buvo susijusi su anglies kasyba. Tačiau tai, kas iš pradžių buvo miesto dinamiškos plėtros variklis, po truputį tapo katastrofos priežastimi. Beveik visa Karvina dėl intensyvios anglies kasybos tiesiogine prasme nugrimzdo į žemę. Iki šių dienų išliko tik keli pastatai. Tarp jų yra ir pasvirusi bažnyčia.
 
Nuo anglies išgavimo pradžios žemė po bažnyčia nukrito 37 metrais! Šiandien sunku įsivaizduoti, kad bažnyčia iš pradžių stovėjo ant kalvos. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje bažnyčiai gresė griūtis, todėl buvo ją buvo numatyta nugriauti. Tačiau, laimei, bažnyčia buvo atkurta ir, kaip priminimas apie prarastą miestą, vėl suspindo visu savu grožiu.

Neratovas – bažnyčia su stikliniu stogu (Hradec Kralovės kraštas)

Taip pat barokinės Neratovo bažnyčios, kurią iš pirmo žvilgsnio galima atpažinti dėl stiklinio stogo, šiandien galėtų ir nebūti. Jos istorija siekia XVII amžių, kai Neratovas tapo svarbia piligrimystės vieta dėl šalia bažnyčios tekančio stebuklingo šaltinio. Didėjančiam piligrimų skaičiui nebeužteko vietos pirmojoje bažnyčioje, todėl XVIII amžiaus pirmoje pusėje ant kalvos buvo pastatyta nauja bažnyčia.
 
Tačiau 1945 m. į pastatą pataikė Raudonosios armijos sviedinys ir bažnyčia sudegė. Tada Neratovo gyventojai, daugiausia vokiečiai, buvo išstumti, o kaimas beveik išnyko. Komunizmo laikais bažnyčią buvo numatyta nugriauti. Laimei, tam neužteko lėšų. Tik XX amžiaus pabaigoje bažnyčioje buvo atlikti pirmieji remonto darbai, atgaivinta primiršta piligrimystės tradicija, o naujajame tūkstantmetyje ją uždengė garsusis stiklinis stogas.
 
Jis buvo sukurtas visiškai spontaniškai. Iki bažnyčios remonto tikintieji dalyvaudavo mišiose po atviru dangumi. Priėmus sprendimą dengti stogą, nenorėta prarasti unikalios mišių atmosferos. Todėl buvo nuspręsta, kad naujasis stogas bus stiklinis.
 
Kada galima aplankyti Neratovo bažnyčią? Bet kada! Kiekvienas gali įeiti į bažnyčią net vidury nakties ir pro stiklinį stogą stebėti žvaigždes. Nes, kaip sako vietinis klebonas, kam reikalingos uždarytos bažnyčios...

Mostas – keliaujanti bažnyčia (Ūsčio prie Labės kraštas)

Prieš keliasdešimt metų Mosto Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios aplinka atrodė visiškai kitaip. Pastatas stovėjo beveik už kilometro, toje vietoje, kur šiandien spindi Mosto ežeras. Tačiau XX amžiaus antroje pusėje komunistų valdžia nusprendė, kad Mosto senamiestis, didžiuojantis beveik 700 metų istorija, turi užleisti vietą anglies kasybai. Išliko tik vienas paminklas – XVI amžiaus bažnyčia. Jos kelionė netgi pelnė vietą Gineso rekordų knygoje! 12 000 tonų sverianti bažnyčia yra sunkiausias objektas perkeltas geležinkeliu.
 
Kaip vyko persikraustymas? Pirmiausia 60 metrų ilgio ir 30 metrų aukščio bažnyčia buvo atskirta nuo mūrinių pamatų, o po jos sienomis padėtos plieninės sijos. Tada po jomis buvo pastumti Pilzeno „Škodos“ gamykloje gaminami vežimėliai ir prasidėjo krovimas. Važiavimas keturių bėgių taku buvo valdomas kompiuteriais, o priekinėje bažnyčios dalyje buvo įrengtas stiklinis valdymo centras.
 
Bažnyčia savo kelionę pradėjo 1975 metų rugsėjo 30 dieną. 841,1 metro atstumą ji įveikė per 646 valandas 1,2–3,2 centimetro per minutę greičiu. Vienintelis matomas perkėlimo bruožas – neįprasta pastato orientacija į pietus, o ne į rytus.