Gruodį, ypač Naujųjų metų išvakarėse, dažnai žiūrime į laikrodžius, matuojančius paskutines besibaigiančių metų akimirkas. Čekijoje galima rasti daugybę įspūdingų ir sudėtingų laikrodžių, rodančių ne tik dabartinį laiką, bet ir dangaus kūnų judėjimą.
Žymiausias Čekijos astronominis laikrodis yra Prahos senojoje rotušėje. Kas valandą šimtai turistų iš visų mūsų planetos kampelių susirenka prie pietinės Senosios rotušės (Staroměstská radnice) sienos, kad stebėtų įspūdingą spektaklį, kuris viduramžiais buvo laikomas dievišku reiškiniu. Prahos rotušės laikrodis Orlojus jau 600 metų yra saugomas kaip vienas vertingiausių miesto lobių. Kaip ir viduramžių miesto gyventojai, taip pat šiandien turistai gali grožėtis ta pačia apaštalų procesija, judančiomis skulptūromis ir laiko vaizdiniu.
Išradingas Orlojaus mechanizmas šimtmečius nurodydavo ne tik laiką, bet ir datą, taip pat Saulės padėtį, Mėnulio fazes, astronominius ciklus ir krikščioniškojo kalendoriaus šventes. Šis unikalus viduramžių techninių įgūdžių įrodymas yra paskutinis pasaulyje, matuojantis Babilono žvaigždžių laiką ir senovės Čekijos laiką.
Brno laikrodis Laisvės aikštėje (Náměstí Svobody) yra ekscentriškiausias astronominis laikrodis Čekijoje. Savo forma jis visai neprimena klasikinio astronominio laikrodžio. Šešių metrų aukščio, juodas, modernus laikrodis, pagamintas iš poliruoto granito, atvežto iš Pietų Afrikos Respublikos, primena milžinišką šovinį.
Laikrodžio forma susijusi su garsiąja Brno legenda. XVII amžiuje švedų kariuomenė keturis mėnesius bandė užkariauti Brno miestą. Vieną dieną jie nusprendė, kad jei nepavyks iki pietų įveikti miesto sienų, kariuomenė pasitrauks. Brno gyventojai sužinojo apie šį planą ir gudriai pakeitė laiką laikrodyje taip, kad vidurdienį išmušė valanda anksčiau. Švedijos kariuomenė pasitraukė ir nuo tos dienos Moravijos sostinėje laikrodis visada muša vidurdienį 11 valandą.
Dar vieną legendą, pagal kurią švedų generolą galėjo nužudyti tik magiško ritualo metu sukurtas ir vidurnaktį iššautas stiklinis šovinis, simbolizuoja vidinė astronominio laikrodžio dalis, kurioje paslėpti stiklo karoliukai. Kiekvieną dieną, lygiai 11 valandą, jie pradeda kelionę laikrodžio mechanizmo viduryje, o pabaigoje iškrenta iš vienos iš trijų angų. Kiekvieną dieną iškrenta tik vienas karoliukas. Jei Jums pasiseks jį pagauti, galite pasilikti unikalų suvenyrą.
Olomouco Aukštutinėje aikštėje (Horní náměstí), visai šalia UNESCO saugomos Šventosios Trejybės kolonos, astronominis laikrodis ant rotušės sienos buvo įrengtas dar XV amžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą jis labai nukentėjo ir jį reikėjo remontuoti. Laikrodžio remontas vyko XX amžiaus 4–5 dešimtmečių sandūroje, todėl jo išvaizda atitinka tuometinio komunistinio režimo estetiką. Vietoj šventųjų ir kitų biblinių personažų jį saugo darbininkai ir valstiečiai. Dekoracijos vaizduoja ir liaudies tradicijas – be kita ko, Karalių eitynes, kurios yra UNESCO saugomo nematerialaus paveldo pavyzdys. Jei norite pamatyti originalaus istorinio astronominio laikrodžio liekanas, galite juos rasti Olomouco istorijos muziejuje.
Čekijos šiaurės vakaruose įsikūręs Žatecas didžiuojasi šimtmečius gyvuojančiomis apynių auginimo tradicijomis. Šį unikalų paveldą neseniai pripažino net UNESCO komitetas. Minint daugiau nei 700 metų trukusią apynių auginimo ir alaus gamybos istoriją, Žatece buvo sukurtas pramogų ir mokslo kompleksas „Apynių ir alaus šventykla“ (Chrám Chmele a Piva). Ten galima rasti astronominį apynių laikrodį, kuris rodo ne tik laiką ir zodiako ženklus, bet ir su apynių perdirbimu susijusius darbus atskirais mėnesiais. Laikrodis skamba pilnas valandas, lydimas melodingo akompanimento ir judančių figūrėlių.
Išradingas Orlojaus mechanizmas šimtmečius nurodydavo ne tik laiką, bet ir datą, taip pat Saulės padėtį, Mėnulio fazes, astronominius ciklus ir krikščioniškojo kalendoriaus šventes. Šis unikalus viduramžių techninių įgūdžių įrodymas yra paskutinis pasaulyje, matuojantis Babilono žvaigždžių laiką ir senovės Čekijos laiką.
Brno laikrodis Laisvės aikštėje (Náměstí Svobody) yra ekscentriškiausias astronominis laikrodis Čekijoje. Savo forma jis visai neprimena klasikinio astronominio laikrodžio. Šešių metrų aukščio, juodas, modernus laikrodis, pagamintas iš poliruoto granito, atvežto iš Pietų Afrikos Respublikos, primena milžinišką šovinį.
Laikrodžio forma susijusi su garsiąja Brno legenda. XVII amžiuje švedų kariuomenė keturis mėnesius bandė užkariauti Brno miestą. Vieną dieną jie nusprendė, kad jei nepavyks iki pietų įveikti miesto sienų, kariuomenė pasitrauks. Brno gyventojai sužinojo apie šį planą ir gudriai pakeitė laiką laikrodyje taip, kad vidurdienį išmušė valanda anksčiau. Švedijos kariuomenė pasitraukė ir nuo tos dienos Moravijos sostinėje laikrodis visada muša vidurdienį 11 valandą.
Dar vieną legendą, pagal kurią švedų generolą galėjo nužudyti tik magiško ritualo metu sukurtas ir vidurnaktį iššautas stiklinis šovinis, simbolizuoja vidinė astronominio laikrodžio dalis, kurioje paslėpti stiklo karoliukai. Kiekvieną dieną, lygiai 11 valandą, jie pradeda kelionę laikrodžio mechanizmo viduryje, o pabaigoje iškrenta iš vienos iš trijų angų. Kiekvieną dieną iškrenta tik vienas karoliukas. Jei Jums pasiseks jį pagauti, galite pasilikti unikalų suvenyrą.
Olomouco Aukštutinėje aikštėje (Horní náměstí), visai šalia UNESCO saugomos Šventosios Trejybės kolonos, astronominis laikrodis ant rotušės sienos buvo įrengtas dar XV amžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą jis labai nukentėjo ir jį reikėjo remontuoti. Laikrodžio remontas vyko XX amžiaus 4–5 dešimtmečių sandūroje, todėl jo išvaizda atitinka tuometinio komunistinio režimo estetiką. Vietoj šventųjų ir kitų biblinių personažų jį saugo darbininkai ir valstiečiai. Dekoracijos vaizduoja ir liaudies tradicijas – be kita ko, Karalių eitynes, kurios yra UNESCO saugomo nematerialaus paveldo pavyzdys. Jei norite pamatyti originalaus istorinio astronominio laikrodžio liekanas, galite juos rasti Olomouco istorijos muziejuje.
Čekijos šiaurės vakaruose įsikūręs Žatecas didžiuojasi šimtmečius gyvuojančiomis apynių auginimo tradicijomis. Šį unikalų paveldą neseniai pripažino net UNESCO komitetas. Minint daugiau nei 700 metų trukusią apynių auginimo ir alaus gamybos istoriją, Žatece buvo sukurtas pramogų ir mokslo kompleksas „Apynių ir alaus šventykla“ (Chrám Chmele a Piva). Ten galima rasti astronominį apynių laikrodį, kuris rodo ne tik laiką ir zodiako ženklus, bet ir su apynių perdirbimu susijusius darbus atskirais mėnesiais. Laikrodis skamba pilnas valandas, lydimas melodingo akompanimento ir judančių figūrėlių.
